kantorius

kantorius
kañtorius sm. (2) 1. TrpŽ, DŽ, TŽŽ sinagogos vyriausias giedotojas; protestantų ir viduramžių katalikų bažnytinio choro vadovas. 2. giedotojas, giedorius: Einu pagraban ažu kañtorių Pnd. Atsiduso kantorius ir storu balsu pradėjo traukti giesmę rš. Baisus iš mūsų gaidžio kañtorius (didelis giesmininkas) (juok.) Trgn. ^ Gieda kaip kañtorius Aln.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • kantorius — kañtorius dkt. Vi̇̀lniaus chorãlinėje sinagògoje giedojo įžỹmūs kañtoriai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gargėti — gargėti, gar̃ga (garga), ėjo intr. 1. gagenti: Pas upę žąsys gar̃ga Vlk. Žąsys jau garga – duok lesti Lkv. 2. gargaliuoti, gargti, kriokti: Jau ir jam gerklė gar̃ga – nebeilgai bebus kantorius Slm. Gerklė[je] gar̃ga gargulys J. Dusulingas žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kanteris — ×kañteris sm. (1) K; N protestantų bažnyčios pareigūnas, vargonininkas; žr. kantorius 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kantorka — ×kañtorka (hibr.) sf. (1) giedotoja; plg. kantorius 2: Iš tavęs būtų nebloga kañtorka Vrn. Jei bus dukrelė, tai bus kantorkaitė Lš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”